- pusinis
- 2 pùsinis, -ė adj. (1) DŽ, pusìnis (2) 1. KlvrŽ susidedantis iš dviejų pusių, dalių: Verdant pusinę košę pirma išverdamos bulvės, jos nusunkiamos, sugrūdžiamos ir vėl palengva virinamos, pripilant po truputį miltų rš. Pusìnė košė – pusiau bulvių, pusiau miltų Šts. Pusìniai raiščiai tokie, kur baltų siūlų daugiau, o raudoni žičkai tik įžaibstyti Dr. ║ padalytas per pusę: Pusinis rąstas J. ║ apimantis pusę: Pusìnė nuotrauka Nmk. Pusinė nata MuzŽ. 2. dalinis, ne visiškas, paviršutinis: Akių raumens paralyžius esti visiškas arba pusinis P.Aviž. | Pusinėmis priemonėmis nepadėsi rš. Nė vienas jos jausmas nebūna pusinis rš. 3. Rod dviem pusiau priklausantis, dviejų laikomas, naudojamas: Atskiri feodalai reikalavo atiduoti pusinį medų ir nuo sodybinių bičių rš. Mūs pùsinės bitės prinešė daug medaus Mrc. Darbininkai jiems dirba iš pusės, nieko savo neturėdami: net padargai ir inventorius esą pusiniai Vaižg. Mūs girnos buvo pùsinės Lp. ^ Dieve, jau ir jo gyvenimas – kaip pùsinio arklio! Trgn. 4. viduryje, centre esantis: Auga Europoj pusinėj P. 5. Als kiek trumpesnis, mažesnis: Būčio nusipirkusi kokį žiurstą pusìnį Grg. Tos pusìnės staklės, nėr trečių šlaunių Pvn. Pusinẽliai šepečiai vilnoms šukuoti Šts.
Dictionary of the Lithuanian Language.